- suotema
- súotema sf. (1) KŽ, LKAI182(Pšš, Rm, Mšk); L, LL309,325, Rtr žr. sutema: Ir jeigu pradėdavau pasakoti, nebepaleisdavo: klausydavo ligi suotemos, ligi vidunakčio J.Bil. Súotemo[je] atėjo, nepažinau kas Ps. Ką gi žmogus darysi, kad lig dvylekai, be súotemos nepradeda Jnšk. Prieblanda [būna] prieš naktį, prieš súotemą Pc. Dirbau lig súotemai Pg. Jisai išejęs iki súotemų nepareina Al. Ik súotemų an lauko Rdm. Vakar lig súotemai vakaravau Aln. Ir buvo apsuptas [kalnas] suotema, debesimi ir tamsybėmis Skv5Moz4, 11.
Dictionary of the Lithuanian Language.